Pačiame džiugiausiame ir fantastiškiausiame savo romane Virginia Woolf sukūrė personažą, išsivadavusį iš laiko arba lyties suvaržymų. Pasakojimo pradžioje Orlandas – tai karalienės Elžbietos I amžiuje gimęs turtingas, aukštą padėtį užimantis, veržlus ir kūrybingas didikas, bendraujantis su to meto literatais, sekantis aukštuomenės madas. Po trijų amžių jis jau virtęs šiuolaikine moterimi – Orlanda. Romano veikėjas (veikėja) regi, kaip vienas kitą keičia valdovai, jis (ji) bičiuliaujasi su žymiausiomis kiekvieno amžiaus literatūros pasaulio asmenybėmis, seka vis nauja mada. Karalienės Viktorijos amžiuje ji klusniai vilki gausybę apatinių sijonų, išteka, pagimdo vaiką. Dvidešimtame amžiuje ji vairuoja automobilį ir išspausdina eiles, kurias rašė nuo vaikystės. Autorė atsisveikina su ja „šią akimirką“. Jai trisdešimt šešeri.
Tai talentingai sumanyta Europos istorijos, visuomeninio ir literatūrinio gyvenimo karnavalinė eisena, trunkanti keturis šimtmečius. Be to, „Orlanda(s)“ – sąmojingas lyčių prigimties perkainojimas. Sumanytas kaip žaisminga dovana draugei Vitai Sackville-West, romanas yra nepakartojamai smagi fantazija, meilės dovana, džiugus anglų gyvenimo ir literatūros išaukštinimas.Vitos sūnus šią knygą pavadino „ilgiausiu ir žaviausiu meilės laišku istorijoje“.
Virginia Woolf – viena svarbiausių XX a. modernistinės literatūros atstovių, kurios kūryba yra padariusi įtakos daugeliui literatūros korifėjų. Išgarsėjo romanais „Jokūbo kambarys“, „Ponia Delovėj“, „Į švyturį“, „Orlanda(s)“, „Bangos“ ir kt. V. Woolf buvo novatorė, išplėtusi romano galimybes ir praskynusi jam ateities kelią.
