Serija: „Íslendingasögur/Sagas of Icelanders #1“.
Kaip ir visi didieji Europos tautų literatūros paminklai, „Egilio saga“ neabejotinai priklauso ne tik islandų, bet ir viso pasaulio kultūrai. Šis unikalaus žanro skandinavų literatūros šedevras neįtikėtinai vaizdžiai, įtaigiai, bet drauge paprastai byloja apie didžių senovės žmonių gyvenimą bei likimus – žygius ir karus, pergales ir pralaimėjimus, namus ir laivus, draugystę ir ištikimybę, garbę ir kerštą, priesaikos vertę ir išdavystės pasekmes.
Be „Egilio sagos“ šiandien jau būtų sunku aprašyti daugybę senovės pasaulio įdomybių ir atsakyti į begalę klausimų: kas tokie buvo senovės skandinavų vikingai? Kaip atrodė karžygių valdovams kuriamos panegirikos ir ką skaldas galėdavo pelnyti sava giesme įtikęs arba neįtikęs valdovui? Kaip Egilio senelis Kveldulvas, jau būdamas senas, galėjo neįtikėtina jėga vienas išguldyti kelias dešimtis vyrų? Kodėl menkiausias kivirčas su valdovu net rinktiniam kariui reiškė pasirinkimą tarp mirties ir tremties? Galiausiai kaip atrodė X amžiaus Baltijos jūros pakrantė ten, kur dabar Lietuva?
Egilio šeimos priešistorė sutampa su Norvegijos valstybės kūrimosi pradžia, konungo Haraldo Gražiaplaukio pastangomis įtvirtinti savo žiaurią valią, triuškinant mažesnes karalystes ir laisvuosius bondus. Būtent todėl į Islandiją bėgo Egilio senelis ir tėvas, tapdami pirmaisiais kolonistais, pradėjusiais Islandijos istoriją. […] Per Egilio keliones skaitytoją pasiekia Viduramžių Anglijos, Škotijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos (saksų žemės ir fryzų kraštas, išsidėstęs tarp šiaurinės Vokietijos ir pietvakarių Jutlandijos), Baltijos vaizdai, šių kraštų istorijos įvykiai, geografiniai ypatumai, jų gyventojų papročiai ir tikėjimai.
Svetlana Steponavičienė
