Tryliktoji žinomo poeto, 2011 m. Poezijos pavasario festivalio laureato knyga.
Pagrindinė jos tema – kūniškai aštriai juntamas laikas, gyvybė ir jos nykimas, kaita, persimainant į naujus pavidalus. Siela yra nuolatinio polilogo laukas, kur gyvieji kalbasi su mirusiaisiais, savo laikinumą fiksuojantis žmogus – su savimi jau praėjusiu. Tarsi šešėlių teatre nužymimas draminio veiksmo punktyras, o tamsos ir šviesos, destrukcijos ir kūrybos jėgos įgyja atpažįstamų personažų bruožų. Siurrealistinėse įvairių laikų sankirtose viltis paradoksaliai atrandama ten, kur jos nėra. Sodo nebėra, bet jo vagis – gyvas.
