Motina savo jaunėlį sūnų vadina Ručkiu, mat jo plaukai morkų spalvos, o veidas nubertas rusvomis strazdanomis.
Jai atrodo, kad jis turi visus įmanomus trūkumus, ir vargšas Ručkis tampa šeimos atpirkimo ožiu. Augdamas slogioje atmosferoje, berniukas užsisklendžia savo pasaulyje, pilname svajonių ir fantazijų, ir net į didžiausias skriaudas stengiasi žiūrėti filosofiškai, o kartais ir su humoru.
