Laisvė – dalykas, kuris keičiasi, nelygu, kaip į jį žiūri. Štai miškas yra tankus, kai medžiai arti tavęs, bet iš jo išėjęs į tuščią pievą matai tikrąsias jo ribas. Laisvė neturi nieko bendra su grandinėmis ar tuo, kiek erdvės turi.
„Požeminis geležinkelis” – istorija apie vienos moters įnirtingą ryžtą pabėgti nuo vergijos siaubo ir sukrečiamai įtaigus istorijos apmąstymas.
Kora yra medvilnės plantacijos Džordžijos valstijoje vergė. Visi vergai čia gyvena lyg pragare, bet Korai blogiau negu daugeliui; ji atstumtoji net tarp kitų afrikiečių. Kai Cezaris, neseniai iš Virdžinijos atvykęs vergas, papasakoja jai apie požeminį geležinkelį, juodu nusprendžia bėgti į šiaurę. Jie leidžiasi į šiurpią kelionę, į vieną valstiją po kitos, ieškodami tikros laisvės. Kaskart sustojusi Kora susiduria su vis kitokiu pasauliu, kurį autorius talentingai atkuria remdamasis priespauda, kurią juodaodžiai patyrė laikais prieš JAV pilietinį karą.
Žiaurus ir sukrečiantis pasakojimas, atspindintis to meto vergų kasdienybę, tačiau kartu ir įkvepianti istorija drąsai, optimizmui ir gyvenimo džiaugsmui. Tai vienintelė knyga per paskutinius 20 metų apdovanota ir Nacionaline knygos, ir Pulitzerio premija. Tai knyga, kuriai lemta tapti klasika.
Colson Whitehead (Kolsonas Vaithedas) yra romanistas, eseistas, Pulitzerio premijos laureatas, MacArthuro ir Guggenheimo stipendininkas, gyvena Niujorke.
