Vienas garsiausių XX a. romanų „22-oji išlyga“ satyriškai vaizduoja karą ir visuomenę. Atskleidžiamas moralinis konfliktas tarp biurokratinės mėsmalės ir žmogiškumo, kuris nedelsiant paaukojamas, jei to reikia sistemai. Autorius dar kartą primena, kad dažnai beprotybę priimame kaip savaime suprantamą ir stengiamės jos nepastebėti, o melagystes ir apgaulę atskirti nuo tiesos mums pritrūksta valios.
Paskutiniai Antrojo pasaulinio karo mėnesiai Amerikos kovinės eskadrilės menamoje bazėje Italijoje. Pagrindinis veikėjas – kapitonas Josarjanas, paklaikęs ir įbaugintas, nes tūkstančiai žmonių, kurių jis nėra nė akyse regėjęs, siekia jį nužudyti. Tačiau didžiausias Josarjano priešas – jo paties armija, kvaili pulkininkai, didinantys reikalaujamų skrydžių skaičių ir siunčiantys vyrus į mirtį. Po 50 skrydžių Josarjanas, tikėdamasis grįžti namo, apsimeta bepročiu, bet susiduria su absurdiška kliūtimi – 22-ąja išlyga, aiškinančia, kad sveiko proto kariai turi vykdyti kovines užduotis, o baimė dėl savo saugumo kaip tik ir įrodo sveiką protą. Taigi tai užburtas ratas, iš kurio ištrūkti nėra galimybių.
Josephas Helleris (1923-1999) išgarsėjo pirmuoju romanu „22-oji išlyga” (CATCH-22), įtvirtino juoduojo humoro romaną ir turėjo daugybę sekėjų.
