Romanas prasideda širdį veriančiu ryšiu tarp dviejų motiną praradusių vaikų Afganistano kaime. Trejų metukų mergaitei Pari vyresnysis brolis Abdula — labiau motina nei brolis, o dešimtmečiui Abdulai sesutė Pari — tai viskas, ką jis turi. Kas jiems nutinka — ir kaip dideliais ir mažais dalykais visa tai aidi per daugelio žmonių gyvenimus — įrodo moralinį gyvenimo sudėtingumą. Daugelį žmonių kartų aprėpiančiame romane, pasakojančiame ne tik apie tėvus ir vaikus, bet ir apie brolius bei seseris, gimines ir globėjus, Hosseinis visokeriopai tyrinėja, kaip šeimos nariai myli, žeidžia, išduoda, gerbia ir aukojasi dėl vienas kito, ir kaip dažnai mus nustebina artimiausių žmonių poelgiai.
