Ryte moteris nubunda svetimame miegamajame, greta nepažįstamo vyro. Pažvelgusi į veidrodį nustėrsta, nes jos atspindys atrodo pasenęs dviem dešimtmečiais. Veidrodžio pakraštyje priklijuota nuotrauka žmogaus, šalia kurio ji pakirdo, su prierašu: „Benas, tavo vyras.”
Po patirtos, kaip pati mano, automobilio avarijos, Kristina suserga tam tikra amnezijos forma, todėl geba prisiminti tik pastarąsias 24 gyvenimo valandas. Kasryt atsibunda užmiršusi savo biografiją ir privalo ją sužinoti iš naujo: kas toks yra sutuoktinis Benas, kas tokia ji pati, kur jie gyvena, ar turi vaikų. Romano pagrindą sudaro dienoraštis, kurį rašyti paskatina daktaras Nešas, be jos vyro Beno žinios tiriantis Kristinos negalią. Užrašai tampa vieninteliu į praeitį vedančiu keliu; kiekvieną rytą jai, suprantama, tenka priminti apie dienoraštį; antraip Kristina nė nežinotų, kad ji egzistuoja.
Rašymas padeda atskleisti pamirštus dalykus – tarkim, kad ji buvo išleidusi romaną. Benas nuslėpė tiek šį, tiek kitus reikšmingus jos gyvenimo faktus. Kodėl elgiasi kaip rūpestingas globėjas, pasakojantis iškarpytą žmonos gyvenimo versiją, kad jos neįskaudintų? Ar manipuliuoja jos pasaulio suvokimu – pasaulio, kurio perprasti neleidžia atminties stoka ir kuris, regis, slepia aibę apgaulių.
