Žmogaus, kuriam įdomu pasakoti istorijas, knyga. Nepinkliojami postmodernizmo voratinkliai, neapsimetama visažiniu, tiesiog neskubriai pasakojamas vieno miestelio gyvenimas.
Miestelis paprastas, galintis būti bet kurioje Lietuvos vietoje, iš nesenos praeities. Veikėjai dažniausiai vienišiai, jautrūs žmonės, dar neapsnūdę, atviri pasauliui, turintys savo nuomonę ir požiūrį. Todėl nepritampantys, konfliktuojantys. Iš tokių konfliktų ir išsirutulioja novelių vyksmas, jų dramatizmas.
Autoriaus kalba be įmantrybių, klasikinė, tik retkarčiais, norint sustiprinti efektą ar išryškinti, kas vyksta veikėjų sąmonėje, imamasi sapno stilistikos, realybė suliejama su magiškumu.
Autorui svarbu siužetas, jis pats tą pabrėžia savo anotacijoje. Šis siužeto laikymasis ir yra knygos stiprybė.
