1812 metų birželio 24-ąją Napoleonas ant Nemuno kranto sutelkė savo nenugalimą Didžiąją armiją, sudarytą iš daugiau kaip pusės milijono karių. Jis ruošėsi pradėti drąsiausią iš visų savo kampanijų – įsiveržimą į Rusiją. Sutikdama tik atsitiktinį pasipriešinimą, kurį lengvai įveikdavo, didžiulė armija ilgomis karštomis vasaros dienomis žygiavo pirmyn, neišvengiamai artėdama prie Maskvos. Rugsėjo mėnesį Napoleonas triumfuodamas įžengė į Rusijos sostinę ir laukė caro kapituliacijos. Tačiau rado tik keistai ištuštėjusią Maskvą. Kai iš miesto liko griuvėsiai, o Rusijos žiema buvo jau čia pat, nebeliko nieko kito, kaip tik atsitraukti. Taip prasidėjo viena iš didžiausių visų laikų kariuomenės agonijų.
Savo garsiuosiuose memuaruose Filipas Polis de Segiuras, jaunas Napoleono adjutantas, šią katastrofą stebi įžvalgiu gero reporterio žvilgsniu. Knyga tapo pagrindiniu Tolstojaus įkvėpimo šaltiniu, rašant „Karą ir taiką“. Tai karo istorijos šedevras ir kartu labai savalaikė pamoka apie imperines ambicijas ir jų pavojingumą.
