Baltasis drakonas

Penkiolikto „Filognozijos pradmenų“ tomo pagrindinė tema yra išsivadavimas iš Platono olos apribojimų siekiant dieviško žinojimo. Aprašoma žmogaus sandara, kuri filognozijoje vadinama sątvarologija, ir jo santykis su absoliučia tikrove, formuojant dvasinį arba techninį požiūrį į ją. Absoliučios tikrovės atskleidimas sukuria visą realybę suvokiančią sąmonę, vadinamą Baltojo drakono sąmone, kuri yra aukščiausia žmogaus išsivystymo pakopa, turinti būti pažangios civilizacijos galutiniu tikslu. Šis tomas apibrėžia evoliucines tokios ateities gaires, nurodant, kokios kelyje laukia kliūtys ir apsisprendimai, kad pažinusi absoliučią tikrovę žmonija suklestėtų, o ne žlugtų technologiniame pragare. „Baltojo drakono“ tomas pateikia visuminį filognozijos modelį, artėjantį prie galutinės jos formos.