Po dvidešimties metų

Kadaise buvę neišskiriami keturi draugai, atlikę daugybę nutrūktgalviškų žygių ir vadovavęsi šūkiu „Visi už vieną – vienas už visus!“ nesimatė dvidešimt metų. D‘Artanjanas visą tą laiką krimto sausoką muškietininkų leitenanto duoną, Aramis tapo abatu, Atas kukliai gyveno paveldėtame dvarelyje, o Portas skendo turtuose, bet neturėjo trokštamo titulo. D‘Artanjanas kardinolo Mazarinio pavestas, imasi ieškoti senųjų draugų. Deja, prikalbinti pavyksta tik Portą, nes Atas ir Aramis laikosi visai priešingų politinių pažiūrų. Buvę neišskiriami drąsuoliai tampa priešais ir vos nesukryžiuoja špagų, tačiau viską gelbsti Ato išmintis. Pirmosios dalies pabaigoje Atas ir Aramis plaukia į Angliją gelbėti Karolio I. Kaip jiems seksis, sužinosite antrojoje dalyje.