Tai pirmąkart publikuojama išsami Samuelio Becketto dramų rinktinė.
Samuelis Beckettas – žymiausias absurdo teatro atstovas, rašęs anglų ir prancūzų kalbomis, jo dramos, romanai išversti į daugybę pasaulio kalbų. 1969-aisiais Beckettas pelnė Nobelio premiją, o drama „Belaukiant Godo” (1953) laikoma absoliučia absurdo teatro klasika. Be jos rinkinyje Teatras esama ir Lietuvos spaudoje publikuotų, ir dar niekur neskelbtų pjesių: „Baigmė”, „Laimingos dienos”, „Visi, kurie krinta”, „Paskutinė Krapo juosta”, „Žodžiai ir muzika”, „Cascando”, „Ne aš”, „Katastrofa” ir kt.
Savo kūryba Beckettas mėgino peržengi realistinio rašymo tradicijos (erdvės ir laiko) ribas ir įsiskverbti į kalbos bei žmogaus sąmonės užribį. Kaip teigia Alfonsas Andriuškevičius, Beckettas – „aukščiausios klasės transcendentinis rašytojas!”
Lakonišku sakiniu ir išgrynintu žodžiu Beckettas užčiuopia maudžiančią žmogaus savastį, jo egzistencijos beprasmybę. Becketto kuriamas pasaulis – leitmotyviškai vienas kitą vejančių absurdiškų gyvenimo epizodų ešelonas, riedantis į pakraštį, į pačią pasaulio pabaigą…”
Atėjus pabaigai, aš tebespėliosiu, kas galėjo tai sukelti ir kas… kodėl reikėjo taip ilgai laukti.
