Neivardijamasis

SAMIUELIS BEKETAS (Samuel Beckett, 1906-1989) - vienas garsiausių XX a. dramaturgų ir prozos meistrų, antiromano ir absurdo teatro küréjas, Nobelio premijos laureatas (1969).
„Nejvardijamasis" - paskutiné, sudétingiausia ir brandžiausia autoriaus romanų trilogijos dalis (pirma, „Molojus", lietuviškai išleista 2004 m., antra, „Malonas miršta", - 2005 m.).
Trilogiją trumpai galima apibūdinti kaip tapatybįs praradimo aprašymą ir norą sugriauti žodžių tironiją. Siekdamas parodyti iš pažiüros neturinčių gyvenimo tikslo personažų ieškojimus autorius, kaip ir kituose savo küriniuose, trilogijoje eksperimentuoja su kalba. S. Beckettas su kartéliu suvokia, kad iliuzijų ir neįveikiamo karteziškojo potraukio mąstyti, méginti atskleisti neatskleidžiamus žmogaus büties slépinius neišvengsi. Rašytojas troško sukurti tai, ką pats įvardijo kaip „nežodinę literatüra", ir visą gyvenimą grümėsi su žodžiais mégindamas juos jveikti ir pabréžti tylą.

Becketto trilogija grąžina mus prie sakytinés literatüros - nuoširdesnio meno nei romanas, meno, kuris prašosi kalbamas skaitytojo, žodžius tariant lüpomis, o künu išgaunant ritmą. Tai kürinys, kuriame Beckettas atrado save ir kuriame skaitytojai, pasirengę įsijausti, atras atsakymą, kaip jiems gyventi toliau su atsinaujinusiu pasitikėjimu bei džiugesiu.
GABRIEL JOSIPOVICI

...pasakyti, kad jis nežino kas esąs, kur esąs ir kas čia vyksta, bütų per maža. Jis nežino bütent to, kad reikia kažką žinoti. Juslės jo nieko neišmoko, nei apie jį, nei apie visa kita, ir tasai skirtumas jam visiškai nežinomas. Nieko nejausdamas, nieko nežinodamas, jis vis dèlto egzistuoja, tik ne sau, o žmonéms, kaip tik žmonės jį suvokia ir sako: Vormas yra, nes mes jį suvokiame, tarytum negalétum egzistuoti kitaip, kaip tik suvoktas, tegu tik to egzistuojančiojo. Žmonės. Vienas, paskui kiti.
NEĮVARDIJAMASIS