Pro rūdijančią naktį

Renata Šerelytė yra populiari šių dienų Lietuvos rašytoja. Savo naujausioje knygoje „Pro rūdijančią naktį“ ji liečia skaudžią temą ir pasakoja apie partizano Antano Kraujelio gyvenimą. 2018-tais metais autorė iš Lietuvos kultūros tarybos gavo stipendiją, kuri buvo skirta ištyrinėti Antano Kraujelio istoriją bei parengti knygą.

Renata Šerelytė knygoje „Pro rūdijančią naktį“ aprašo tikrais įvykiais paremtus įvykius, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai nėra istorinė dokumentika, romanas – literatūrinė fikcija. Autorė istorijos pasakojimui pasirinko dienoraščio formatą. Antanas Kraujelis dalijasi mintimis apie patirtus išgyvenimus. Jis prisimena, kaip savo akimis matė išvežamą šeimą, draugo išdavystę, juokiasi iš priešų, pasakoja apie savo mirtį ir net po jos Antano balsą girdime iš Anapus.

Antanas Kraujelis, dar kitaip vadinamas Siaubūnu, buvo paskutinis Aukštaitijos partizanas. 1998-tais metais jam buvo skirtas Vyčio kryžiaus III-iojo laipsnio ordinas, kuris suteikiamas asmenims, pasižymėjusiems didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

Knyga „Pro rūdijančią naktį“ turi dvi siužeto linijas. Antrojoje skaitome dar vieną dienoraštį – šį kartą Adelės. Mergaitė, o vėliau jau ir mergina, auga sovietmečiu. Antanas Kraujelis jos gyvenime neegzistuoja, o kasdienybėje sutinkami žmonės yra paprasti, sistemos paveikti gyventojai. Nors sąsajų yra – Adelės močiutė buvo partizanų ryšininkė. Mergaitė atstovauja žmones su ištrinta atmintimi bei nebežinančius savo istorijos.

„Pro rūdijančią naktį“ – savotiškas paminklas visiems lyg šių dienų tinkamai neįvertintiems žmonėms, kurie gynė mūsų šalies laisvę.

Renata Šerelytė gimė 1970-tais metais, Kupiškio rajone. Autorė Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Rašytoja yra sukūrusi apie trisdešimt knygų ir gavusi ne vieną literatūrinę premiją. Tarp jų – Jurgos Ivanauskaitės premija už knygą „Mėlynbarzdžio vaikai“. Renatos Šerelytės knygos yra išverstos į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų bei kitas kalbas.

2007-tais metais režisierė Agnė Marcinkevičiūtė sukūrė dokumentinį filmą „Sapno Siūlas“, kuriame žiūrovus supažindina su pačia rašytoja Renata Šerelyte, jos kūryba bei artimiausiais žmonėmis. 2013-tais metais ta pati režisierė pastatė pilno metražo kriminalinę dramą pagal Renatos Šerelytės romaną „Vardas tamsoje“. Filme vaidmenis atliko daug žinomų Lietuvos aktorių, tokių kaip Kristina Kazlauskaitė, Gediminas Storpirštis, Neringa Varnelytė.

Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta?

Galbūt – niekas. Galbūt – viskas.

Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju...

Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo.

Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.

Renata Šerelytė

Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu.

Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.

Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.

Paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.