Šnabždesiai bedugnėje

Juos užgriuvo garsų lavina. Vaikai bandė prisidengti ausis, slėptis, sprukti, lįsti kur nors, kur jų nepasiektų. Tik veltui. Tai skambėjo ir skambėjo galvose, pats siaubingiausias garsas, kupinas pergalingo džiaugsmo ir paniekos, griausmingas ir šaltas... Padaras juokėsi.

Tas, kuris sumanė įsiskverbti į Pasaulio medžio šerdį ir paskleisti pasaulyje savo stingdančius šnabždesius, nesitikėjo, jog jam pasipriešins... vaikai. Draugai, kurių dėka buvo grąžintas Pusiausvyros kristalas ir atskleistos Sapnų grobiko apgaulės, vėl kovos iki galo, kad jų pasaulis išliktų tyras, džiugus ir amžinai jaunas.

 Trapūs nuotykiautojos Idos pečiai atlaiko kur kas daugiau nei griūvančios uolos. Ryžtingi skrajūno Rudžio sprendimai įveikia didžiausias užtvaras. O galingas švelnios sibilės Ulmės balsas smogia tokia jėga, prieš kurią bejėgiai net patys stipriausi kerai.

Tačiau Šnabždėtojas iš bedugnės nebus užkluptas nepasiruošęs...

Pirmoji knyga „Vaivorykščių arkos“
Antroji knyga „Titnago plunksna“