Įsivaizduojamos mirtys

Prancūzų rašytojas knygoje pasakoja apie 36 rašytojų paskutines valandas, paskutinius žodžius, požiūrį į mirtį, mirties vaizdavimą kūriniuose, patvirtindamas, kad mirtis yra neatskiriama gyvenimo dalis. Lyg savo akimis regime rašytojų mirties scenas, ramias, šiurpias ar net komiškas: Voltaire˙o kūnas, užuot paguldytas į karstą, apvilktas chalatu ir pririštas diržais išvežamas karieta, Stendhalis, bijojęs mirti viešoje vietoje, parkrinta ištiktas apopleksijos vidury gatvės, Guy de Maupassant˙as, neberandantis veidrodyje savo atspindžio, loja prie sienos psichiatrinėje ligoninėje, Tolstojus, rudens naktį pasprukęs iš namų, peršalęs miršta Astapovo stoties viršininko kambaryje, Zweigas Brazilijoje išeina iš gyvenimo kartu su žmona, rūpestingai pasiruošęs mirčiai…

"Įsivaizduojamos mirtys" 2003 m. buvo apdovanota Medičis premija kaip geriausia esė knyga. Michelis Schneideris čia pasakoja apie