— Matai, kaip medžiai lenkiasi atgal? Tarsi tūkstantį metų juos būtų stūmęs vėjas, ir jie galiausiai būtų pasidavę. Didžiulio spaudimo akivaizdoje medžiai liovėsi bandę augti tiesiai. Beveik taip, kaip Elizabetė… New York Times bestseleryje „Tolimi krantai“ Kristin Hannah parodo trapius pereinamąjį laikotarpį išgyvenančios šeimos ryšius — du žmonės nusprendžia peržengti įprasto gyvenimo ribas ir siekia tolimuose krantuose slypinčios svajonės. Elizabetė ir Džeksonas Šoras susituokė jauni, užaugino dvi dukras, kurdami bendrą ateitį atlaikė jaunystės audras. Žvelgiant iš šalies, jų gyvenimas atrodo gražus kaip paveiksliukas, bet kai mergaitės išvyksta iš namų, Džekas ir Elizabetė tyliai ima tolti vienas nuo kito. Džekui priėmus nuostabų naujo darbo pasiūlymą, Elizabetė atsisako savo norų ir nutaria keliauti paskui vyrą. Jos gyvenimą aukštyn kojomis apverčia tėvo mirtis. Sielvartaudama, pasijutusi labai vieniša, moteris grįžta į nuošalų namelį prie vandenyno, kur permąsto savo ir tėvų gyvenimo nuotrupas. Nusivylusi ji priima bauginantį sprendimą rizikuoti viskuo ir siekti antros progos tapti tokia, kokia nori būti. Sklidinas emocijų, atskleidžiantis paprastą kasdienių stebuklų džiaugsmą, romanas „Tolimi krantai“ primena apie brangiausias gyvenimo dovanas — bičiulius ir šeimą, vaikus ir mylimuosius, stiprybę bandant keistis ir drąsą atleisti; ir visa tai kuo sklandžiausiai perteikia lengva Kristin Hannah plunksna.
