Pagrindinėje, epinėje pasakojimo plotmėje vaizduojamos šiuolaikinių paauglių, trylikamečių dvynukų Ugniaus ir Audriaus, vasaros atostogos. Siekdami išvengti supanašėjimo, vienodumo, norėdami įgyti gyvenimo patirties, jie išvyksta atostogauti pas skirtingus giminaičius, susiduria su painiais suaugusiųjų gyvenimo reiškiniais. Rašytojas kelia įvairias ir sudėtingas moralines ir socialines problemas, kritikuoja tokius žmogaus bruožus kaip nesąžiningas drabas, savanaudiškumas, barbariškumas, kito žmogaus išnaudojimas. Kūrinyje svarbi ir kita vaizdavimo plotmė: dvynukų susirašinėjimas su kitais dvynukais, Dovile ir Dovu. Autorius sukuria nemažai perkeltinės prasmės, alegorinių vaizdų bei situacijų. Realaus gyvenimo problemos pasikartoja ir dvynukų sapnuose, kuriuose veikia groteskinės blogio figūros, panaudojami paradokso bei fantastinės literatūros elementai. Knygoje sukurta nemažai ryškių charakterių. Svarbi ir nesenstanti jo idėja: norėdamas būti sąžiningas, teisingas, siekdamas pasipriešinti blogiui, žmogus turi būti labai stiprus.
