Vadimas Dechtiaris & Svetlana Ostrovskaja — Mano nuostabi ateitis

pagal |

Vadimas Dechtiaris & Svetlana Ostrovskaja — Mano nuostabi ateitis

Manau, kad tai, apie ką bus kalbama šioje knygoje, privalo žinoti kiekvienas žmogus. Mokykloje mus moko skaityti, rašyti, skaičiuoti ir dar daugelio naudingų dalykų, bet, deja, mes nemokomi suprasti kitų žmonių, užmegzti santykių, sėkmingai išspręsti savo problemas. O su jomis susiduria kiekvienas žmogus. Todėl šios knygos tikslas – pasidalyti paprasta ir naudinga informacija apie tai, kaip išvengti gyvenime nemalonumų ir patirti kuo daugiau pergalių bei laimėjimų.

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io (lingvistikos profesoriaus) 1975 metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos (lingvistikos), ir elgesio (programavimo). Taigi NLP yra mokslas gauti tai, ko nori, naudojant savo protą, kalbą ir elgesį.

1976 metais sukurto NLP esmė išlieka nepakitusi – tai ir požiūris, ir metodologija, leidžianti tirti žmogaus subjektyvią patirtį ir ją modeliuoti. 

NLP kūrėjai, pasitelkę garsiausių psichoterapeutų, psichologų ir hipnoterapeutų patirtį, įrodė, kad kiekvienas elgesys, kiekviena būsena turi struktūrą. Jos galima išmokti, ją galima pakeisti ir įmanoma atkartoti. NLP nėra visuotinai pripažįstamas, dėl jo iki šiol kyla ginčų. Taip pat ši metodika kritikuojama dėl jos pritaikymos galimybės manipuliavimui.

NLP (neurolingvistinis programavimas) ir Lietuvoje palaipsniui iš paslaptingos nedaug kam žinomos žinių srities tampa pripažįstama taikomosios psichologijos kryptimi.