Pelkių vilkė

Sunkūs išbandymai teko žemaičių rikio Žybarto sūnaus Uvio daliai. Medžiodamas kartu su vyresniuoju broliu, dar visai vaikas jis pateko į kalavijuočių nelaisvę. Pagrobėjai nuvežė jį į Rygą, kur Uvis kelis metus vergavo žvakių meistro namuose, buvo visų niekinamas ir ujamas. Tik viena Beata, šeimininko duktė, jį bandė globoti, kol pačiai teko bėgti į vienuolyną. Jau pramokusį vokiškai Uvį šeimininkė pardavė Rygos cirkininkams. Uvis subrendo, sustiprėjo, pramoko akrobato, žonglieriaus amato, net išmoko vaikščioti lynu, tačiau už aukštų Rygos sienų, patikimai atitvėrusių miestą nuo aplinkos, jis galėjo tik svajoti apie sugrįžimą į gimtąją Žemaitiją.

Pagaliau įvyko tai, ko jis nesitikėjo: cirkininkams netikėtai ir staigiai teko palikti Rygą. Akrobatas Bardo, fokusininkas Kroicvaldas, trys jo dukros ir Uvis vis labiau tolsta nuo Rygos, keliaudami per žiemgalių kraštą. Uvis žino, kad kažkur pietuose yra jo tėvynė, į kurią jis trokšta sugrįžti. Bet iki Žemaitijos dar ilgas ilgas kelias...