Tarp niekada ir amžinai

Kartą jau patikėjau, kad meilė gali trukti amžinai. Tada mūsų istorija nutrūko, o man liko tik prisiminimai, kurių niekaip nepajėgiau pamiršti. Deksas Hardis buvo žmogus, kurį pažinojau geriau, nei derėjo. Jis žinojo, kaip priversti mane juoktis, kaip išmušti žemę iš po kojų ir kaip vienu žvilgsniu priminti viską, nuo ko taip ilgai bėgau. Man atrodė, kad laikas ir atstumas pagaliau padės užversti tą gyvenimo skyrių. Tačiau mūsų keliai vėl susikerta. Dabar Deksas – vyras, turintis galią, pinigų ir priežasčių manimi nepasitikėti. O aš turiu savų paslapčių ir pernelyg daug klausimų, į kuriuos niekada neišdrįsau atsakyti. Kiekvienas susitikimas primena seną artumą. Kiekvienas pokalbis atveria žaizdas, kurias abu stengėmės užgydyti. Galėčiau apsimesti, kad jis man nieko nebereiškia. Galėčiau dar kartą išeiti. Tik širdis neklauso proto. Juk lengva prisiekti, kad niekada nebegrįši pas žmogų, kuris tave įskaudino. Kur kas sunkiau laikytis pažado, kai jis stovi priešais ir žvelgia taip, lyg ir pats niekada nebūtų nustojęs mylėti. Ar įmanoma pradėti iš naujo, kai praeitis vis dar stovi tarp mūsų? O gal tai, ką laikėme pabaiga, tėra kelias į mūsų amžinai?