Prestižine Gonkūrų premija apdovantu romanu „Kompasas“ skaitytojus sužavėjęs prancūzų autorius Mathias Énard knygoje „Vagių gatvė“ pasakoja apie geresnio gyvenimo svajonę, meilę, fanatizmą, kelionę per save, susidūrimą su tikrove ir paliečia kitas sudėtingas temas. Kūrinys parašytas nepaprastai puikia ir įtaigia proza.
„Vagių gatvė“ – romanas apie jauną marokietį Lakdarą, įtrauktą į audringus Viduriniųjų Rytų įvykius. Ištremtas šeimos dėl nederamų jausmų pusseserei, Lakdaras atsiduria Barselonos gatvėse, kur slepiasi tiek nuo policijos, tiek nuo ekstremistinės musulmonų grupuotės, prie kurios buvo prisijungęs dar gyvendamas Tanžere. Savo gyvenimo kelionėje pagrindinis veikėjas turėjo įsigyventi į daugybę personažų, nors jis tenorėjo gerti alų, flirtuoti su turistėmis ir skaityti gerus romanus.
Lakdaro kelias iš berniuko į vyrą, iš pamaldaus musulmono į nusidėjėlį, vyksta kai kurių svarbių istorinių įvykių fone: smurto proveržio per Arabų pavasarį ir Europos ekonomikos griūties metu. Lyg to negana, Lakdaras atgaivina ryšius su vaikystės draugu, kuris ruošiasi įvykdyti žmogžudystę. Žmogžudystę, kuriai pats Lakdaras nepritaria.
Rašytojas šiame romane nukelia skaitytojus į įvairias vietas, tačiau daugiausiai į Maroką ir Ispaniją. Pagrindinis veikėjas yra romantiškas knygų mylėtojas, kuriam labai nepasisekė gyvenime, todėl jis atsidūrė nepavydėtinose situacijose. Pasakojime išgyvensime fundamentalistinį piktnaudžiavimą religija ir mirtiną nemokšiškumo bei skurdo derinį. Tai ne tik vargano berniuko iš Tanžero, siekiančio geresnio gyvenimo Europoje, istorija. Į gana nedidelį puslapių skaičių telpa Arabų pavasaris, iš islamo istorijos įgyta išmintis, neramumai ir gyvenimo baimė šiuolaikinėje Europoje, pirmosios meilės liūdesys, jaunų vyrų kova musulmonų pasaulyje ir dar daugiau.
„Vagių gatvė“ – daugiasluoksnis kūrinys. Tai ir tragedija, ir meilės istorija, ir įtempto siužeto pasakojimas, ir keliautojo dienoraštis. Prestižinėmis prancūzų literatūros premijomis apdovanota „Vagių gatvė“ įtvirtina autoriaus Mathias Énard vardą tarp ambicingiausių ir svarbiausių amžiaus romanistų.
Mathias Énard (g. 1972) – populiarus šiuolaikinis prancūzų rašytojas, Gonkūrų premijos laureatas, tarptautinio „Man Booker“ apdovanojimo trumpojo sąrašo nominantas. Autoriaus romanuose dažniausiai dominuoja arabų pasaulio temos, Vakarų ir Rytų santykiai, tekstai turtingi kultūriniu kontekstu ir didžiule erudicija. Jis pats daug laiko praleido Artimuosiuose Rytuose, studijavo persų ir arabų kalbas. 2000-tais metais Mathias Énard persikėlė į Barseloną, kur parašė daugelį savo knygų.
Rašytoją išpopuliarino 2008-tais metais išleistas jo kūrinys „Zona“. Ši knyga parašyta kaip vienas sakinys, besitęsiantis daugiau nei penkis šimtus puslapių. Tai vidinis Izraelio ir Palestinos karo veterano monologas.
Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė.
