Rusų majoro Viačeslavo Izmailovo knyga „Karo įkaitai: Afganistanas ir Čečėnija“ – dienoraštis, kuriame autorius atskleidžia patirtį Afganistano kare ir jau kiek kitokį savo vaidmenį Čečėnijos konflikte.
Patirties Afganistano kare pakako, kad majoras Izmailovas niekada nebenorėtų ir vėl atsidurti panašioje vietoje. Tačiau, kai esi karys, o tavo šalies valdžia konfliktuoja, neišvengiamai kyla grėsmė ir vėl patekti į beprasmę mėsmalę. Rusijai įsitraukus į naują karą su Čečėnija, majoras Izmailovas ėmė viešai kritikuoti šalies vadovų sprendimus. Jis rašė kritiškus straipsnius, nepalankiai kalbėjo interviu ir taip užsitraukė aukštesnių valdžios sluoksnių nemalonę ir grasinimus.
Galiausiai majoras Viačeslavas Izmailovas pats išvyko į konflikto zoną. Tačiau šį kartą jo tikslai buvo kitokie nei Afganistano karo atveju. Jis iškeliavo padėti žmonėms. Ir gelbėjo tiek savo šalies karius, tiek priešininkus.
Majorui Izmailovui pavyko išgelbėti 174 žmones pasmerktus karo nelaisvei. Sunku įsivaizduoti, kaip jis tai padarė ir kaip išgyveno atsidūręs tarp dviejų konfliktuojančių pusių. Tačiau knygoje „Karo įkaitai: Afganistanas ir Čečėnija“ – visa autoriaus patirtis.
Istoriniame dienoraštyje majoras rašo apie susidūrimus su kovotojais ir banditais, generolais, prokurorais ir padugnėmis. Jis kalba apie kaltę ir pasirinkimą, kai prieš akis turi dvidešimt belaisvių, o išgelbėti gali tik vieną. Autorius pasakoja apie didvyriškas karių motinas ir džiaugsmą gelbėti žmonių gyvybes.
„Karo įkaitai: Afganistanas ir Čečėnija“ – karo dienoraštis, kuriame siužeto vingiai pranoksta bet kokį trilerį, o veikėjai – realūs, išgyventi bandantys žmonės. Knyga parodo, kokia beprasmė yra ideologinė fazė „karas vardan taikos“.
Viačeslavas Izmailovas (g. 1954 m) – karo korespondentas, rusų kariuomenės majoras, autorius. Jis parašė daugybę straipsnių, nagrinėjančių teisinius Čečėnijos karo aspektus.
Iš rusų kalbos vertė Kazys Uscila
