Serija: „Nužudyti Evą #2“.
Trilogijos „Nužudyti Evą“ antroji knyga.
„Mano vardas Vilanelė. – Ji nusitaiko pistoletu jam į širdį. – Žudau „Dvylikos“ užsakymu.“
Jam bežiūrint ji dusyk iššauna. Karštą vidurdienį slopinami šūviai nuaidi tarsi sudžiūvusių šakų trakštelėjimas.
Venecija – ne šiaip miestas. Tai viena didžiųjų Vakarų kultūros tvirtovių ir gal net pati prašmatniausia kelionių kryptis – vieta, kurią aplankęs gali ir mirti. Arba gali būti pasiųstas anapus šaltos kaip akmuo žudikės, kurios žodžiai yra melas, o elgesys – nepaliaujamas manipuliavimas. Vilanelės aukų, žudomų rafinuotai ir be gailesčio, sąrašas ilgėja, o troškimas suleisti nagus į Evą – nenumaldomai auga.
Tardomojo kėdėje atsidūręs vyresnysis MI5 pareigūnas, kurio gerokai papilnėjusi banko sąskaita veda prie itin galingos ir žiaurios organizacijos „Dvylika“, varo Evą į neviltį. Kaip sučiupti žudikę, paliekančią vis daugiau kruvinų pėdsakų žvalgybos pasaulio užkaboriuose? Kam ji dirba, kas tie žmonės, besidangstantys „Dvylikos“ kauke, ir koks jų galutinis tikslas? Vis didėjanti įtampa ir paslaptinga žudikė Evos širdyje išjudina kažką dar nepažinto. Ar ji pati galėtų elgtis taip kaip jos taikinys: žudyti nedvejodama ir be gailesčio?
Katės ir pelės žaidimas intensyvėja. Nuodėminga prabanga, į kraštutinumus linkę visuomenės išrinktieji ir intymūs, bet kartu priešiški gestai, vedantys į neišvengiamą abiejų moterų akistatą.
