„Katės lopšys“ – sukrečianti ir ironiška politikos, religijos, mokslo, visuomenėje priimtų rašytų ir nerašytų gyvenimo taisyklių kritika, savotiškas socio-kultūrinis beprasmybės apraiškų visuomenės gyvenime tyrimas.
Knygos pasakotojas tyrinėja atominės bombos sukūrėjo dr. Felikso Hionikerio – šalto ir bejausmio mokslininko, nesuvokiančio savo veiksmų pasekmių, – biografiją. Technologijomis, jų nuolatinių tobulinimu paremtas gyvenimas praranda savo žmogiškąją dimensiją.
Vedamas iliuzinės meilės gražuolei diktatoriaus dukrai Monai, knygos pasakotojas atvyksta į San Lorenso salą, atranda naują religiją ir netgi tampa šios šalies Prezidentu. Šioje diktatoriaus Monzano valdomoje Karibų saloje (tipiškoje „bananų respublikoje“) visuotinis melas, susvetimėjimas ir bukaprotystė pasiekia apogėjų.
Slapta visų salos gyventojų praktikuojama religija Bokononizmas pagrįsta fomomis – „netiesomis, darančiomis mus drąsiais, kilniais ir laimingais“. Ši religija išdėstyta kiekvieną dieną papildomose Bokonono knygose.
Knyga baigiasi groteskiška apokalipse. Paskutinysis dr. Hionikerio išradimas „Ledas nr. 9“ kvailai sutapus aplinkybėms paplinta po pasaulį sunaikindamas žmoniją. Bokononas parašo paskutinius žodžius: „Jeigu būčiau jaunesnis, parašyčiau žmonijos kvailumo istoriją…“
