Kristan Higgins — Tai, ko visada norėjau

pagal |

Kristan Higgins — Tai, ko visada norėjau

Savo trisdešimtojo gimtadienio dieną Kelė Grėj priversta susitaikyti su realybe: jos viršininkas, su kuriuo sieja penkių savaičių romanas, gerokai uždelsė pasipiršti. Negana to, įteikdamas gimtadienio dovaną Markas praneša įsimylėjęs įmonei svarbaus kliento dukrą, tobulą merginą. O kur dar trisdešimtmečio vakarėlis šeimai priklausančiuose laidojimo namuose.

Norėdama sukelti Markui pavydą Kelė užmezga draugystę su naujuoju miestelio veterinaru Ijanu Makfarlandu. Ijanas greičiau suranda bendrą kalbą su gyvūnais nei su žmonėmis, ką jau kalbėti apie moteris… Jis pernelyg santūrus ir mažumėlę įsitempęs. O gal tiesiog žino savo, žavingo viengungio, vertę – klinikos priimamasis perpildytas tariamai sergančių gyvūnų ir paguodos reikalingų jų šeimininkių…

Visų draugė, linksmuolė ir dukart negalvojanti Kelė nusprendžia: atėjo metas Ijanui pasikeisti. Bet ar stengdamasi išjudinti vienišių veterinarą ji pati nepames galvos?