Aš sėdėjau ant Skirguškės upelio kranto Bugiedoje ir žiūrėjau, kaip gražiai dirba ir žaidžia didelė bebrų šeimyna.
Staiga kažkas šlapia nosimi palietė man ranką, – tai buvo mažas bebriukas: – Sveikas, – tarė jis. – Pavargai, kad sėdi, ar smalsu? – Smalsu, – atsakiau. – Tai aš tau galiu papasakoti mūsų istorijas, tik klausyk ir rašykis.
Taip aš susipažinau su bebriuku Bartu, o štai jo pasakojimai…
Autorius
