Serija: „Juodoji serija #2“.
Dori Vilmersdorfo piliečiai sunerimę: jų kaimynystėje apsigyveno buvęs vaikų prievartautojas. Susirūpinę tėvai susiburia ir įkuria savisaugos komitetą, kuris seka kiekvieną pedofilo žingsnį. Nors Markas Jecnikas jau atliko bausmę ir laikomas išgydytu, „Vilmersdorfo sargai“ įsitikinę: katė negali nepeliauti. Tad lieka tik laukti, kol įvyks pirmas susidūrimas…
Na kaip ir neblogas detektyvas. Rašoma jame apie vieną pedofilą, o tai kažkas naujo mano skaitymo pasaulyje. Iš tų temų kuriomis mes vengiame kalbėti, nors pas mus paskutiniu metu apie tai daug kalbėta. Dar gi kraujas neužgijo ant žaizdų. Iš tikrųjų šio iškrypėlio istorija man pasirodė gan reali ir tikroviška. Šiuo atveju tai ne kažkoks nesveikas iškrypimas, nors turbūt taip ir yra, bet labiau psichologinė trauma patirta vaikystėje, mums aiškiai paaiškinanti kodėl jis toks tapo. Tai nepateisinimas, o tiesiog realus paaiškinimas. Knygos pradžia man labiau priminė vieno p* istoriją, na bet perskaičius pusė knygos paaiškėjo kodėl čia visgi yra detektyvas. Liūdna, o gal ir ne, bet kažkam nepatiko, kad jų miestelyje šlaistosi iškrypėlis ir tas asmuo sugalvojo, na ne tik sugalvojo, bet ir padarė, t. y. įvykdė savo sumanymą atsikratydamas iškrypėliu. Iš tikrųjų man buvo keista, kad visas miestelis daugiau apie nieką nekalbama, kaip tik apie „tą“ iškrypėlį, na bet gal mažuose miesteliuose taip ir būna. Tik atsirask tu man koks apkalbos objektas ir visi jį aptarinės nesustodami. Nieks nemėgsta prievartautojų, o juo labiau vaikų, o čia gi dar ir „sėdėjęs“, mėgstantis pasižvalgyti į ant skersinio kabančias mergeles. Vieno vaikų prievartautojo istorija, kuri nesibaigia ties juo mirtimi. Gi dar reikia surasti ir nusikaltėlį.
