Nekonvenciniai (partizaniniai) karai tampa lemiamu didelių karinių konfliktų veiksniu – tai matyti išstudijavus daugumą XX a. antrosios pusės karų, aprašytų įvairiuose istoriniuose šaltiniuose. Kalbant apie nekonvencinių karų reikšmę, galima teigti, kad silpnesnioji (dažniausiai – besiginančioji) pusė po savo šalies operacinių pajėgų pralaimėjimo turi šansą laimėti karą, remdamasi nekonvencinėmis pajėgomis ir tęsdama kovą partizaninio karo metodais.
