„Išlikusioje Antikos raštijoje nėra kito tokio teksto, kaip Aristofano Paukščiai. Ši ilgiausia graikų pjesė kupina vaizduotė žaismo ir humoro, ironijos ir lyrizmo. Paukščiai įkuria „tranzitinę“ valstybę tarp žemės ir dangaus, tarp žmonių ir dievų – ši fantastinė situacija šaukiasi visų Senosios komedijos išteklių. Intelektualios aliuzijos čia perpintos ‘nepadoriais’ juokeliais, rimta politinė ir kultūrinė kritika sulieta su pasakos poetika – Paukščiuose turbūt tobulai įgyvendinamas graikų komedijos idealas „pasakyti daugel rimtų ir daugel juokingų dalykų“…“
