Išdaviau savo seserį stovėdama ant pagrindinių Metropoliteno meno muziejaus laiptų, tuo metu vilkėjau karoliukais siuvinėta „Versace“ suknele (skolinta) ir avėjau penkių colių smailiakulniais (daugiau nebeavėtais).
Kloja Teilor visada buvo atsakingesnė ir labiau subrendusi už vyresniąją seserį Nikę. Kol ši klajojo nuo vieno vyro prie kito, iš vieno darbo į kitą, Kloja pavyzdingai studijavo ir puoselėjo ambicingas svajones. Baigusi mokslus įsidarbino populiariame žurnale ir iškart buvo pastebėta įtakingos redaktorės. Tuo metu, regis, likimas nusišypsojo ir Nikei – ji ištekėjo už perspektyvaus teisininko Adamo Makintošo, susilaukė sūnaus Itano.
Tą lemtingą vakarą iškilmingame renginyje Kloja sulaukia nevilties apimto Adamo skambučio: Nikė vos nepaskandino sūnaus. Kloja žino – nors sesuo niekam nepadarytų blogo tyčia, sugeba pakenkti visiems, kurie patenka į jos akiratį. Todėl nedvejoja, kieno pusę palaikyti.
Praėjus keturiolikai metų Kloja yra garsi redaktorė ir… pavyzdinga Adamo Makintošo žmona bei mylinti Itano pamotė. Jos lengvabūdė sesuo vis dar ieško savo vietos po saule, jiedvi beveik nebendrauja. Tačiau kai vieną dieną Kloja aptinka savo vyro kūną šeimos vasarnamyje Rytų Hamptone, seserys priverstos skelbti paliaubas ir traukti į dienos šviesą ilgai saugotas paslaptis.
