Paviršiai

Eilėraščių rinkinys „Paviršiai“ atveria užkulisius pasaulio, kurį valdo dirbtinės šypsenos, suvaidintas entuziazmas ir nepaliaujamas skubėjimas. Žaisdama primityvia forma bei aštriu sarkazmu, autorė kalba apie beasmeniame mechanizme tirpstantį žmogų ir jo tylų protestą prieš primestą optimizmą. Šios eilės – tarsi emocinis manifestas kiekvienam, bent kartą patyrusiam vidinį išsekimą šaltuose korporatyvinės kultūros gniaužtuose.