Populiariosios literatūrologijos versija

„Knygos – mielosios drauges.“ Gera pakartoti Jono Aisčio, ir šioje knygoje aptariamo poeto, žodžius. Gera knygą skaityti. Ir rašyti gera, jei knyga pati ranką veda. Populiariai apie literatūros mokslą gal ir būčiau parašiusi lengviau, jei senas vadovėlis nebūtų taip atkakliai kilęs iš užmaršties. Tai versio – populiaraus (ar bent populiaresnio) mąstymo apie literatūrą bandymas, jungiant vadovėlinę ir eseistinę prologo, ir epilogo stilistiką. Bandymas tai, kas apie XX a. lietuvių literatūros pirmąją pusę rašyta mokyklai Nepriklausomybės šviesoje, perskaityti ir nuožmaus Rusijos karo Ukrainoje, persmelkusio ir mūsų gyvenimus, kontekste. Tarsi klausiant, kaip mąstymas apie literatūrą yra išbandomas, ir kas iš jo išlieka.“ (Viktorija Daujotytė)