Apie Tėvą Stanislovą OFM Cap. (Algirdą Mykolą Dobrovolskį) sklando daug pasakojimų ir legendų. Tai asmenybė, kuri visada buvo vertinama nevienareikšmiškai. Pas garsųjį kunigą – kapucinų vienuolį – ieškodami pagalbos ar sielos ramybės keliavo tiek į bėdą patekę žmonės, tiek menininkai, seimo nariai ar net prezidentai. Kiekvienam kunigas turėjo gerą žodį, nuraminimą ar pamokymą. Kartais tokie susitikimai net keisdavo gyvenimus; Devyniolika metų pas Tėvą Stanislovą Dotnuvoje ir Paberžėje besilankiusi ir dirbusi Valentina Šereikienė surinko šio nepaprasto kunigo artimos aplinkos žmonių prisiminimus, iš kurių po mažą gabalėlį dėliojamas Tėvo Stanislovo portretas: kalėjęs lageryje, bet nekaltinęs savo skriaudėjų, laužęs bažnyčios normas, bet globotas jos vadovybės, kovojęs už žmonių blaivybę ir gelbėjęs žydus. Jis tarsi nieko nedarydamas nuversdavo kalnus. O kur dar liudijimai apie išsipildžiusias pranašystes, mistiško pasveikimo atvejus ar kitokius stebuklus…
