Už Uralo žemės galo. 1941–1958 m. tremtinio atsiminimai

Šie mano atsiminimai tegu plačiau apsako dabartinei ir būsimai kartai apie skaudžią mūsų tautos tragediją. Nieko čia nėra pramanyta, nieko nėra pridėta, — viskas pergyventa. Daug dar našlaičių nežino, kaip ir kur žuvo ar mirė jų tėvai. O mirė ir žuvo šimtai tūkstančių. Šeimos buvo ištremtos, o vyrai sugrūsti į lagerius. Kai vieni mirė ar žuvo, tai niekas artimiesiems ir giminėms to nepranešinėjo. Taip ir grįžo (jei kas grįžo) žmonės iš deportacijos, dažnai nieko nežinodami apie savo tėvus: kur jie mirė, žuvo, kur palaidoti.