Tiesiog sakau

Kai pripučiama sūkurinė vonia, kurią mano vaikinas išsinuomojo kaip staigmeną, išsileido man joje besimaudant, viską aplink užliedama vandeniu ir beveik paskandindama mūsų butą, turėjau suprasti, kad tai – ženklas...Ar viskas gali būti dar blogiau? Pirmiausia Alisa netikėtai atleidžiama iš teisininkės darbo ir ji neturi nė menkiausio supratimo, ką daryti su savo gyvenimu. Tada ji su vaikinu Džo atsitiktinai sutinka jo buvusiąją Zoją – su jos erzinančiai blizgančiais plaukais ir spindinčia šypsena. O dabar jie nebeišgali susimokėti už buto nuomą, tad Alisai gali tekti atsisakyti net džino su toniku, kuris vienintelis padeda jai ištverti šią sumaištį.Gyvenimui griūvant į šipulius, Alisa pratrūksta verkti vidury gatvės, o per veidą bėga tušas. Ji atrodo taip graudžiai, kad geras senolis sustoja ir duoda jai savo nosinę. Tačiau lyg to būtų negana, paaiškėja, kad Zojai reikia gyvenamosios vietos. Ir Džo šauna „puiki“ mintis – pasiūlyti jai apsigyventi kartu.Gyvenimas su „Buvusiąja“ ir jos pūkuotu katinu Frazliu, kuris visur palieka savo rausvus pūkus, Alisai yra tikras pragaras. Ypač tada, kai ji randa Džo ir Zoją kartu dainuojančius ir šokančius virtuvėje gaminant vakarienę arba slapta be jos sprunkančius į barą. Netekti darbo buvo viena, bet dabar atrodo, kad ji gali prarasti ir vaikiną, ir namus. Kaip, po velnių, jai viską pakreipti į gerąją pusę?