Kultūros istorikės, gidės Sonatos Šulcės knyga „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII a. miestą“ – tai neįprastas pasakojimas, nukeliantis į XVIII amžiaus Vilnių ir prikeliantis to meto istorines asmenybes.
Dar negirdėtos ir niekur neaprašytos miesto istorijos atskleidžia Vilniaus praeitį, apie kurią nepasakojama įprastuose kelionių vadovuose. Knygoje „Vilniaus istorijos“ pateikiama 15 istorijų, kurių kiekviena dėliojama apie konkrečią datą, istorinę asmenybę ir pastatą. Kiekvienoje istorijoje pasakojama apie vis kitą Vilniaus miestui svarbią asmenybę. Istorijos sudėliotos chronologiškai ir atskleidžia ne tik negirdėtus faktus apie Vilniaus miestą, bet ir pristato visą epochą – permainingą laikotarpį, kuris Vilniaus miestui buvo labai svarbus.
XVIII amžiaus Vilnius pasižymi ir įvairiais mokslo laimėjimais, ir svarbiomis reformomis, ir tuomet gyvenusiomis iškiliomis asmenybėmis. Tuo pačiu tai buvo ir žiaurus karinių konfliktų bei politinių ambicijų susidūrimo laikotarpis. Sonata Šulcė pasakoja apie Vilnių gyvai ir tikroviškai, atskleisdama jo praeities dvasią, prakalbindama to laikmečio didikus, vyskupus, dailininkus, karvedžius, vienuolius ir aukštuomenės damas. Knyga „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII a. miestą“ leidžia skaitytojui įžengti į senąjį Vilnių, patirti ir užuosti senąjį miestą bei išgirsti jo istorijas.
Pirmoji knygos istorija vyksta 1700 metais. Tuomet Vilniuje iškilo lipdiniais ir freskomis puošti didingi barokiniai rūmai – Sapiegų rūmai, kuriems lėšų skyrė Kazimieras Jonas Sapiega. Tuo laiku įvyko Valkininkų mūšis, kurį Sapiega pralaimėjo. Jam teko bėgti iš Vilniaus, jis pasitraukė į Karaliaučių, o rūmai buvo palikti likimo valiai. Istorija pamažu atskleidžia visą XVIII amžiaus Vilniaus situacijos nestabilumą, politinius virsmus, kurie virte virė ir vertė tuometinius miestelėnus taikytis prie nesibaigiančių pokyčių.
Sonata Šulcė – kultūros istorikė, gidė, „Ekskursijų po neatrastą Vilnių“ iniciatorė ir organizatorė. Baigusi kultūros istorijos ir antropologijos studijas, ji pati dėstė kultūros istorijos pagrindus, o šiuo metu tęsia studijas istorijos doktorantūroje. Knygą „Vilniaus istorijos“ S. Šulcė rašė metus, po dalelę rinko faktus apie visas 15 knygos asmenybių, ieškojo dar neatrastų, mažai žinomų detalių. Ji teigia, jog daug asmenybių ir įdomių faktų taip ir liko juodraščiuose, todėl medžiagos ateities darbams tikrai yra.
