Šešios pasakos

Reikšmingiausios S.Stanevičiaus pasakėčios yra "Aitvarai" ir "Arklys ir meška". Jose vaizduojama valstiečių buitis, išreiškiami jų interesai bei siekimai.

"Aitvaruose" pavaizduoti valstiečiai kaip kylanti ekonominė-socialinė jėga. Pasakėčios žemaitis (valstietis) - pilnavertis žmogus, lygus kitiems, gyvena savo žemėje laisvas, laimingas ir visko pertekęs. Žemė, laisvė, darbštumas, geri darbo įrankiai - jo laimės ir gerovės pagrindas. Pasakėčia kupina valstiečio pranašumo jausmo, pasitikėjimo savimi, savo vertės supratimo.

Politinėje "Arklio ir meškos" pasakėčioje S.Stanevičius parodė valstiečių nuskurdimą, jų vergišką padėtį, "sunkią nevalią" baudžiavos priespaudoje. Pasakėčios veikėjai, pavaizduoti meškos ir arklio alegorijomis, yra žemaičiai ir aukštaičiai. Šia pasakėčia S.Stanevičius skelbė tautinį lietuvių bendrumą.

Kitomis savo pasakėčiomis S.Stanevičius reiškia įvairias moralines idėjas: smerkia veidmainiavimą, apsimetimą, apgaulę.