Aprašymas

Hovardas Gjermundsenas, gimtinėje praradęs gerą vardą ir kamuojamas kaltės jausmo, atvyksta į nuošalų, skurdų ir be galo tamsų kaimą Norvegijos šiaurėje, susituokia su turtinga gražuole našle Renau. Visas jo tolesnis gyvenimas - tai žūtbūtinės grumtynės su negailestingu likimu, jį supančia neapykanta, klasta, skurdu ir prietarais. Tamsos jėgos pasirodo stipresnės, abu herojai žūsta, nepajėgdami pralaužti užburto rato, jų laimę temdančio prakeikimo. Tačiau skaitytoją žavi pagrindinio herojaus žmogiškumas, tiesumas, tikėjimas gėriu ir teisingumu.

„Užburtas ratas" - bene geriausias dvidešimtojo amžiaus norvegų klasiko Sigurd'o Hoel'io (1890-1960) romanas.

Jos rankos... Kaip ji, dirbdama tiek darbų, galėjo išsaugoti tokias švelnias rankas? Ji tarsi grodavo juo savo rankomis - derindavo, išgaudavo vieną toną, paskui kitą, kol jis visas imdavo virpėti ir gausti: ji buvo strykas, jis - smuikas. Jam kartais šmėkštelėdavo mintis, kad turėtų būti atvirkščiai. Tačiau, šiaip ar taip, juodu kartu grodavo tokias melodijas, kurios jam buvo negirdėtos, nuostabios, kurios vis augo, plėtojosi, svaigino ir gąsdino jį. Jos buvo nesuvaldomos, skaudžios ir senos senos, nors jis dar niekada jų nebuvo girdėjęs. Visos jos dainavo apie tą patį, tačiau nė viena nebuvo panaši į kitas. Jos kalbėjo apie gyvenimą, apie meilę ir apie mirtį, visada apie mirtį.