Jie praleido nuostabią, kupiną aistros naktį, po kurios gyvenimas juos išskyrė. Nuo to laiko praėjo treji metai, ir nebuvo dienos, kad, prisiminus tą romaną, Šeilai nedilgtelėtų širdies.
Ir štai, kai jos dvasinės žaizdos jau pamažu ėmė užsitraukti, ant jos namų slenksčio, lyg patsai Likimas, ėmė ir išdygo Gregas Čandleris — tasai pats, su kuriuo ji daugiau niekada nesitikėjo susitikti…
