Užtemusi lyguma

Renai patraukus vairalazdės ir „Dženei“ pakilus, po ja praslinko apskritas daiktas. Tomas įsitikino, kad jo bendrakelionis teisus. Čia stūksojo sulinkęs, aprūdijęs, apžėlęs piktžolėmis, tačiau aiškiai vienas iš Londono ratų...

Praėjo šeši mėnesiai po pašėliškų Braitono įvykių, kada Rena Natsvorti su tėčiu Tomu pakilo į padangę savo orlaiviu „Džene Haniver“. Rena džiaugiasi aviatorės gyvenimu, o Tomą kankina širdies gėlos — ir dėl Hesteros dingimo, ir dėl senos žaizdos nuo Penirojalio paleistos kulkos. Per laimingą atsitiktinumą Tomas netikėtai susiduria su pažįstamu veidu ir ima galvoti apie Londono griuvėsius bei galimybę į jį sugrįžti...

Ateina metas trapioms paliauboms tarp Žaliosios Audros ir Mobiliųjų miestų subyrėti į šipulius ir vėl staiga prasideda karo veiksmai. Kylančios grėsmės akivaizdoje viskas žada pasibaigti ten, kur prasidėjo. Londone...

„Užtemusioje lygumoje“ Philipas Reeve’as talentingai užbaigia „Mirtingose mašinose“ prasidėjusius kvapą užimančius nuotykius.