Rafaelis Šlemilovičius, po Antrojo pasaulinio karo gimęs Prancūzijos žydas, negali atsikratyti karo grėsmės ir persekiojimo nuojautos. Nuolat patekdamas į absurdiškas situacijas, blaškydamasis tarp perdėto savęs išaukštinimo ir neapykantos sau, įsiveldamas į abejonių keliančius santykius su netikėčiausiomis asmenybėmis, Šlemilovičius klaidžioja painiuose praeities ir dabarties labirintuose ir įpainioja juose skaitytoją.
Tarp kandžios satyros ir daugiasluoksnio grotesko laviruojanti „Žvaigždės aikštė“ — tai sukrečiantis, ribas tarp realybės ir lakios vaizduotės kuriamos fikcijos praradęs pasakojimas, kurio pagrindinė ašis — jaunas žydas, ieškantis tikrojo savęs postholokaustinėje Vokietijoje.
