Zoja pagaliau grįžta namo, lydima Sargybinio Kario Starko, ir ruošiasi vėl stoti prieš Neferetę – jai būtų daug lengviau, jeigu Aukščiausioji taryba įsitikintų, kas buvusi Vyriausioji kunigė yra iš tikrųjų. Kalona išlaisvino Refaimą, ir šis, Niktės apdovanotas žmogaus pavidalu, pagaliau gali būti su Stive Rei – jei tikrai įstengs žengti Deivės keliu ir išvengs tėvo šešėlių.
Bet Nakties namuose siaučia naujos jėgos. Užplūdę žmonės, tarp jų ir patrauklusis Lenobijos žirgų užkalbėtojas, kelia grėsmę jų netvariam stabilumui. O dar paslaptingasis Tauras, nuostabaus grožio paauglys, kuris yra ne toks, kaip atrodo, – ne vien žmogus. Tik Neferetė žino, kad jis sukurtas kaip galingiausias jos ginklas. Bet Zoja jaučia, jog tolimoje Tauro sielos kertelėje dar glūdi žmogiškumas, užuojauta, besigrumianti su Tamsos šauksmu. Nežinia kodėl jis atrodo Zojai pažįstamas…
