Vos pasirodęs romanas “Dvylika” sukėlė sensaciją visame pasaulyje ir patvirtino, kad septyniolikmetis jo autorius tarė įstabų ir savitą žodį naujojo tūkstantmečio literatūroje. „Autentiškas talentas! Veržlus ir įtaigus kaip Hemingvėjus! Momentinė autoriaus kartos nuotrauka! Greitas kaip vėjas, negailestingas kaip sieros rūgštis!” Tai tik keli šūksniai apie romaną, kuris sudrebino viso pasaulio literatūrinį gyvenimą.
Ramiai šiurpiame romane stebimas vienas mokyklą ką tik baigusio hipiuojančio Baltojo Maiko gyvenimo tarpsnis – savaitė nuo Kalėdų iki Naujųjų metų; jis nutarė metus praleisti, niekur nestoti ir per tą laiką šiaurrytinėje Manhatano dalyje privilegijuotose mokyklose besimokantiems bendraamžiams pardavinėti naują, visus masinantį narkotiką. Bet “Dvylika” nėra romanas apie pereinamojo paauglių amžiaus vargus, nes tie vaikai neturėjo vaikystės: jų tėvai atostogauja Balyje arba tvarko savo verslo reikalus Briuselyje, palikę jais rūpintis pasamdytas tarnaites; tie vaikai lieka vieni namuose, vertuose daugybės milijonų dolerių, linksminasi vartodmi narkotikus, mėgaudamiesi seksu, o knygos pabaigoje – prasimanydami ir kai ką dar.
