Martero

N. Sarraute pripažinta moderniosios prancūzų prozos klasikė, „naujojo romano" pradininkė. Jos kūrybos esmė — pažinti žmogų. Autorė verčia įdėmiai įsiklausyti į, rodos, bereikšmius žodžius, įsižiūrėti į poelgius. „Martero" teigia, jog „kito" paslapties įminti neįmanoma, negalima spręsti apie žmogų remiantis bendromis normomis ir klišėmis.