Po karsto dangčiu

...O Viešpatie! Jeigu mane ištinka bėda, tai būtinai kas nors ypatinga... Baisu ir pagalvoti... Kol suskaičiavau pustrečio milijono, suprakaitavau, rankos pradėjo virpėti, o pilvą taip suėmė, kad iš skausmo akys ant kaktos iššoko. Iš kur tie pinigai? Kaip jam pavyko pernešti per muitinę? Kieno jie buvo? Tas psichas Dogas net nemirktelėjęs paliko viską pas mane. O mano duryse tik viena spyna ir net revolverio neturiu. Žinoma, mudu draugai, Dogai. Tu išgelbėjai mano uodegą, ir aš tau skolingas, bet juk ne tiek, velniai rautų...