Vieniems šios knygos veikėjams kyla noras paslidinėti per patį vidurvasarį, jazminų žiedams sningant. Apsivynioti raudonu šaliku ir apskrieti keletą kartų savo kiemą arba nulipdyti iš žiedlapių sniego senį. Kitiems — norisi skraidyti. Sunku patikėti, bet skraidyti kartais taip lengva: užsimerki, suvasnoji sparnais ir… aukštyn! Žinoma, jei kišenėje nešiojiesi bent kiek fantazijos… Netikėtos, išmintingos, šmaikščios ir lyriškos dailininko Kęstučio Kasparavičiaus pasakos — visiems, kaip visada!
