„Teta Elzė, Šaltojo karo lyderė” – autobiografiškos ir sykiu dokumentiškos esė, vadintinos prisiminimais, nors dėmesys sutelkiamas ne į laiko aplinkybes, o į aprašomojo charakterį. Tai atidus ir šiltas žiūrėjimas į artimuosius, gimines, bičiulius, mokytojus, draugus.
Pasakojimas nuspalvintas lengvu humoru.
