Vieną rytą mes gavome tokį laišką: Malonūs Leidėjai! Aš – Lietuvos peliukė. Gyvenu toli, toli nuo čia, Telšiuose… Man labai rodėjo pamatyti Kauną, ir aš pabėgau iš namų, išvažiavau to Kauno pasižiūrėti. O dabar, šit, pasiilgau namiškių ir noriu jiems nors kelis žodelius parašyti. Aš žinau, kad Tamstos spausdinate įdomias knygutes, kurios paskum bėginėja po visą Lietuvą ir vis į kiekvieną pirkelę užbėga (mes pelytės viską žinom!). Tai, ot, aš ir noriu prašyti Tamstos, kad leistumėt man per Tamstas savo laiškus rašyti. Nuolankiai prašau, malonūs Ponai Leidėjai, surinkite mano laiškus į vieną knygutę ir išspaudinkite. Labai Tamstas mylinti peliukė Micė. Mes mielai patenkinam tos peliukės prašymą ir, šit, išleidžiam jos laiškų knygutę.
